Gruodžio 28-ąją prie http://www.savasalus.lt svetainės dukart buvo prisijungta panaudojus raktažodį “kaip mesti gerti alų”. Originalu! Antravertus, kažkam tarp švenčių atsakymas į šį klausimą galėjo būti gyvenimo ir mirties klausimas . Linkėdamas kuo geriausio, patariu mesti gerti prastą alų, o su geru galima draugauti ir toliau.

Kadangi šios istorijos herojus gali skaityti ir čia, skirsiu porą sakinių ir jam.  Apie metimo gerti (kalbame apie degtinę, alus nėra gėrimas) būdus prirašyta daug – AA tiki savitarpio pagalba, tačiau skersuoja į farmakologiją. O čia man ir gražiausia.

Prieš pusmetį klausiausi vieno suomio paskaitos, kurioje jis pasidalino mintimi apie galimą “practical joke” – praktinį pokštą –  geram (!) draugui. Su alkoholiu jam reiktų sugirdyti lašą kitą Naltrexon’o – puikaus medikamento (ką jis veikia, detaliau plėstis gal neverta), sukeliančio jausmą, panašų i melancholiją pagirių metu, tik daug daug stipresnį. Anot p. suomio, Jūsų draugas pajus “visą pasaulio skausmą”.  Malonu 🙂 deja, jis gali mesti gerti alų (kolega, ar skaitote?) visam laikui.

O tai jau būtų skaudu. Linkime gražios žiemiškos savaitės, bokalo broliai!

Jūsų, mūsų, visų!

Savas Alus